Pavyzdžio numeris: | NF0001 |
Genties lotyniškas pavadinimas: | Alisma |
Hibridinės rūšies ženklas: | |
Rūšies epitetas lotyniškai: | plantago-aquatica |
Rūšies vardo autorius: | L. |
Vidurūšinio taksono rangas: | |
Vidurūšinio taksono epitetas lotyniškai: | |
Vidurūšinio taksono vardo autorius: | |
Vidurušinio taksono rangas lietuviškai: | |
Veislės (hibrido, genetinės medžiagos) pavadinimas: | |
Genties lietuviškas pavadinimas: | dumblialaiškis |
Rūšies epitetas lietuviškai: | gyslotinis |
Vidurūšinio taksono epitetas lietuviškai: | |
Pavyzdžio donoras (asmuo ar organizacija): | |
Pavyzdžio paėmimo vieta (jei augalas iš natūralios buveinės): | Kairėnai |
Pavyzdžio donoro ar paėmimo vietos šalis: | Lithuania |
Pavyzdžio gavimo data: | |
Aprašymas: | Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) Daugiametis, trumpą ir storą (iki 2 cm storio; storis viršiją ilgį), gumbišką šakniastiebį išauginantis, 10—120 cm aukščio augalas.Stiebas status, tik viršutinėje dalyje šakotas. Lapai: žemutiniai lapai (jaunų egzempliorių) bekočiai, plačiai linijiški, pasinėrę vandenyje, kiti lapai — oriniai, ilgakočiai; jų lakštas stambus, 2,5—15 cm ilgio ir 0,5—10 cm pločio, kiaušiniškas arba plačiai lancetiškas; lakšto pamatas širdiškas, rečiau apvalus, viršūnė nusmailėjusi. Žiedynas stambus, piramidinės šluotelės pavidalo, iš 5—6 (10), kiek suartėjusių menturių; kiekviename mentūryje yra po 6—9, daugiau ar mažiau tiesias, išskėstas šakutes. Žiedkočiai apie 2 cm ilgio, ploni. Vainiklapiai 2 kartus ilgesni už taurėlapius, greitai nukrinta, balti arba (išorės pusėje) rausvi, su geltonu nageliu, apvaliomis viršūnėmis. Žydi VI—VIII mėnesiais. Vaisių galvutė netaisyklingo trikampio formos. Vaisiai 2—3 mm ilgio, įstrižai atvirkščiai kiaušiniški, jų nugarėlė iškili, su 1 negilia vagele, o vidinė pusė — beveik tiesi arba kiek iškili; sėklos blizgančios. Vaisius platina vandens srovės ir paukščiai. Auga upių ir ežerų pakraščiuose, grioviuose, balose, pelkėse ir stovinčiuose bei lėtai tekančiuose vandenyse. Dažnas. Visas augalas turi odą erzinančių medžiagų, sukeliančių uždegimo procesą skrandyje ir kai kuriuos kitus nenormalius reiškinius. Galvijai jo neėda. Yra nurodymų, kad išdžiūvę augalai netenka nuodingų savybių. Šaknys ir lapai naudojami liaudies medicinoje. Šakniastiebyje gausu krakmolo. |