Pavyzdžio numeris: | NF0005 |
Genties lotyniškas pavadinimas: | Equisetum |
Hibridinės rūšies ženklas: | |
Rūšies epitetas lotyniškai: | fluviatile |
Rūšies vardo autorius: | L. |
Vidurūšinio taksono rangas: | |
Vidurūšinio taksono epitetas lotyniškai: | |
Vidurūšinio taksono vardo autorius: | |
Vidurušinio taksono rangas lietuviškai: | |
Veislės (hibrido, genetinės medžiagos) pavadinimas: | |
Genties lietuviškas pavadinimas: | asiūklis |
Rūšies epitetas lietuviškai: | balinis |
Vidurūšinio taksono epitetas lietuviškai: | |
Pavyzdžio donoras (asmuo ar organizacija): | |
Pavyzdžio paėmimo vieta (jei augalas iš natūralios buveinės): | Kairėnai |
Pavyzdžio donoro ar paėmimo vietos šalis: | Lithuania |
Pavyzdžio gavimo data: | |
Aprašymas: | Balinis asiūklis (Equisetum fluviatile) Augalas iki 150 cm aukščio. Stiebas iki 8 cm skersmens, lygus, žalias, su 9–30 (rečiau 6–8) mažai iškilių briaunelių, atrodančių kaip balsvi ruoželiai; centrinis kanalas labai platus, sienelės plonos. Stiebo makštys iki 10 mm ilgio, glaudžiai apkabina stiebą (išskyrus kiek platesnę viršutinę makštį), blizgančios, apatinėje stiebo dalyje tankios ir juodos, viršutinėje — retos ir žalios; danteliai triskart trumpesni už makšties vamzdelį, trikampiškai yliški, juodi, labai siaurais baltais kraštais. Šakos (jeigu jos būna) su 4–11 paplokščių briaunelių; apatinis šakų narelis truputį trumpesnis už prie jo esančią stiebo makštį. Šakų pagrindus supančios makštys tamsiai rudos, blizgančios. Šakų makščių danteliai yliški, statūs.Varpa trumpa, buka viršūne, trumpu ir storu varpkočiu; centrinė varpos ašis tuščiavidurė. Sporifikuoja V–VII mėn. Auga upių, ežerų, tvenkiniųu, balų, griovių pakraščiuose, vandenyje; vasarą, vandeniui nusekus, dažnai atsiduria sausumoje. Neretas, dažnai sudaro ištisus ir grynus sąžalynus arba auga drauge su kitais pelkių augalais: nendrėmis, meldais, viksvomis ir kt. Turi gana daug vit. C ir saponinų. Alkaloidų neturi. Galvijai ėda noriai ir jiems jis nekenksmingas. |