Pavyzdžio numeris: | NF0020 |
Genties lotyniškas pavadinimas: | Solanum |
Hibridinės rūšies ženklas: | |
Rūšies epitetas lotyniškai: | dulcamara |
Rūšies vardo autorius: | L. |
Vidurūšinio taksono rangas: | |
Vidurūšinio taksono epitetas lotyniškai: | |
Vidurūšinio taksono vardo autorius: | |
Vidurušinio taksono rangas lietuviškai: | |
Veislės (hibrido, genetinės medžiagos) pavadinimas: | |
Genties lietuviškas pavadinimas: | karklavijas |
Rūšies epitetas lietuviškai: | paprastasis |
Vidurūšinio taksono epitetas lietuviškai: | |
Pavyzdžio donoras (asmuo ar organizacija): | |
Pavyzdžio paėmimo vieta (jei augalas iš natūralios buveinės): | Kairėnai |
Pavyzdžio donoro ar paėmimo vietos šalis: | Lithuania |
Pavyzdžio gavimo data: | |
Aprašymas: | Paprastasis karklavijas (Solanum dulcamara) Daugiametis, 50–150 (200–300) cm ilgio puskrūmis. Šakniastiebis šliaužiantis, labai išsišakojęs, sumedėjęs.Stiebas kylantis, laipiojančia viršutine dalimi, apatinė dalis sumedėjusi, nuo apačios gausiai šakotas, šakos išsiskėtusios, negausiai plaukuotos arba beveik plikos, kampuotos. Lapai pailgai kiaušiniški arba kiaušiniškai lancetiški, kotuoti, smailiaviršūniai, lygiakraščiai, ištisiniai arba ties pagrindu su 2 šoninėmis skiltimis, panašiomis į vidurinę, tik gerokai mažesnėmis; kartais šoninės skiltys beveik tokio pat dydžio kaip vidurinė ir lapai atrodo triskilčiai. Žiedai po 6–20 susitelkę į beveik skėtiškas šluoteles; šluotelės prisitvirtinusios ant stiebo priešais lapus arba šiek tiek aukščiau, tačiau visuomet esti priešingoje lapo pusėje; žiedynkkočiai ties pamatu 1–2 kartus dichotomiškai išsišakoję, 2–5 cm ilgio; žiedkočiai išlinkę žemyn. Vainikėlis violetinis, penkiaskiautis. Žydi VI–IX mėnesiais. Sėklos apskritai inkstiškos, iš šonų susiplojusios, jų daug. Auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, dažniausiai alksnynuose, upių bei kitų vandens telkinių krantuose, grioviuose. Neretas. Visose augalo dalyse yra nuodingų alkaloidų (solanino, solamidino ir solaceino), o uogose dar gliukozido dulkamarino, kuris veikia panašiai kaip ir atropinas. Stiebo viršūnės nedideliais kiekiais vartojamos liaudies medicinoje nuo astmos, sunkumo krūtinėje bei niežėjimo, taip pat ir homeopatijoje. |